DUK: viskas, ką reikia žinoti apie KMI

1. Ką tiksliai parodo KMI?
KMI parodo statistinį kūno masės ir ūgio proporcingumą. Tai greitas pirminis įrankis, padedantis sveikatos specialistams identifikuoti galimas sveikatos rizikas. Pavyzdžiui, aukštas KMI dažnai siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų ar antrojo tipo diabeto rizika.

2. Kaip vertinti gautą KMI rezultatą? Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) išskiria šias pagrindines kategorijas suaugusiems:

• Mažiau nei 18,5: Per mažas svoris (gali trūkti maistinių medžiagų, nusilpti imunitetas).

• 18,5 – 24,9: Normalus svoris (optimalus sveikatai).

• 25,0 – 29,9: Viršsvoris (padidėjusi rizika sveikatai).

• 30,0 ir daugiau: Nutukimas (aukšta rizika susirgti lėtinėmis ligomis).

3. Ar KMI rodiklis tinka visiems? Ne, KMI turi svarbių trūkumų, nes jo formulė neatskiria raumenų masės nuo riebalų masės, taip pat nevertina kaulų tankio

• Sportuojantiems: Daug raumenų turinčių ir jėgos treniruotes lankančių žmonių KMI gali rodyti „viršsvorį“, nors jų riebalų procentas yra labai mažas.

• Vyresnio amžiaus žmonėms: Rodiklis gali maskuoti per didelį riebalų kiekį, jei natūraliai yra prarasta raumenų masė.

4. Ką daryti, jei mano KMI nepatenka į normos ribas? KMI yra tik orientyras, o ne diagnozė. Norint susidaryti tikslų vaizdą apie savo fizinę būklę, vertėtų atsižvelgti į kitus rodiklius – pavyzdžiui, liemens apimtį (kuri parodo pavojingų visceralinių riebalų kiekį) arba atlikti kūno sudėties analizę.